Aptiktos galimai Kristupo Kolumbo laivo dalys
Mokslas nestovi vietoje, ir tą puikiai iliustruoja naujausi atradimai. Vienas iš jų – tai, manoma, garsiosios „Santa Maria“ nuolaužos. Būtent su šiuo laivu ir buvo atrastas Amerikos žemynas. JAV archeologų komanda džiaugiasi tokį radinį radusi Karibų jūros dugne, netoliese šiaurinės Haičio pakrantės. Rastos nuolaužos išsamiai ištyrinėtos, atlikus geografinius, povandeninius, topografinius bei archeologinius tyrimus, todėl daroma prielaida, kad tai kadaise po jūras plaukiojusio garsiojo ispanų laivo likučiai.
Prie tokios išvados prieita, kai JAV archeologai ir Haičio vyriausybė tam tikrame Karibų jūros regione surengė mokslinę ekspediciją, kurios metu buvo kruopščiai tirtas dugnas naudojant naujausias ir moderniausias technikas, pasitelkus narų pagalbą.
Dar 2003 metais, ištyrus tam tikrus duomenis ir paties K. Kolumbo dienoraštį, nustatyta apytikslė laivo nuolaužų buvimo vieta – tai leido gerokai susiaurinti paieškų regioną. Mokslininkai ėmėsi lyginti laivo patrankų aprašymą su turėtomis nuotraukomis.
„Santa Maria“ – laivas su trimis stiebais ir vienu deniu. Juo plaukdamas garsusis K. Kolumbas 1492 m. atrado naująjį žemyną. Laivo ilgis galėjo siekti 21-25 metrus, jame galėjo talpinti per 40 įgulos narių. Laivą katastrofa ištiko 1492 m. pirmąją Kalėdų dieną – gruodžio 25 d. jūsų galiūnas užplaukė ant rifų ir sudužo, o vėliau nugarmėjo į dugną.
Marsas – planeta, kurioje kadaise buvo ne tik vandens, bet ir kildavo didžiuliai potvyniai
Manoma, kad Marse prieš kelis milijonus metų, kai suskilo apledėjusio ežero paviršius ir iš jo išsiveržė vanduo, kilo didžiulis potvynis. Manoma, kad požeminiame lede iki šiol gali gyventi įvairių bakterijų ir mikroorganizmų, kurie mokslininkams galėtų suteikti daug žinių.
Didžiuliai Marso kanalai, matyt, atsirado iš akmenimis nusėtų plyšių bei kraterių dugno. Kanalais, manoma, galėjo tekėti vandens upeliai, tačiau kodėl dabar Marsas labiau primena dykumą, negu vietovę, kurioje kadaise galėjo būti vandens? Utrechto universiteto Olandijoje mokslininkai ištyrinėjo kraterius, nuo kurių būtent ir driekiasi 10 km pločio bei 2 km gylio didysis kanalas. Šio universiteto mokslininkas M. Roda drauge su kolegomis ėmėsi skaičiavimų ir priėjo prie išvados, kad šiuo kanalu kas mėnesį turėjo pratekėti ne mažiau nei 90 tūkst. kubinių kilometrų vandens. Belieka tik įsivaizduoti, koks milžiniškas tai kiekis.
Mokslininkai taip pat svarsto, kad ežeras planetoje galėjo atsirasti dar tada, kai Marse temperatūra buvo kur kas aukštesnė negu dabar. Kai oras Marse ėmė vėsti, ežeras užšalo, o geoterminei energijai ledą šildant iš apačios, buvo sukurtas skystas sluoksnis, kurio apačioje liko nuosėdos. Po tūkstantmečių nuosėdų sluoksniai griuvo, ledas trūko – kilo potvynis. Vėliau vanduo galėjo ir vėl užšalti.