Žmogaus raštas dažniausia nepatenka tarp rimčiausias laikomų tyrimų. Šiandien internete galima rasti visą galybę rašysenos analizei skirtų testų, o kai kurios personalo atrankos agentūros šį metodą netgi taiko atrinkdamos tinkamiausius darbuotojus. Visgi atrodo, kad vien pažvelgus į žmogaus raštą būtų sudėtinga gauti tikslius ir objektyvius rezultatus. Tačiau kai rašysenos pavyzdžius ima tirti matematikai, išvados iš pirmo žvilgsnio – daug tikslesnės.
KTU Matematinio modeliavimo katedros tyrėjas M. Landauskas drauge su kolegėmis sukūrė internetinį tinklalapį (http://ml.mikrovisata.net/rastogeometrija/index.php), kur galima įkelti nuotraukas su savo rašysena. Po kelių sekundžių sistema ją automatiškai priskiria vienai iš 5 grupių. Sistema nurodys, į kurios istorinės asmenybės rašyseną panaši jūsiškė. Galima bandyti ieškoti panašumų tarp savo ir garsių istorinių žmonių savybių. Gal ir jūs turite tokių pat charakterio bruožų, padėsiančių išgarsėti?
Rašysena kaip Charlio Chaplino?
Programa palygina 2 rašysenos parametrus: entropiją, kuri rodo, kiek rašysenoje yra užslėptos informacijos ir bandymo pamėgdžioti kito asmens rašyseną, ir fraktalinę dimensiją, kuri nusako netvarkingumą. Beje, netvarkinga rašysena nelaikoma tokia, už kurią bardavo pradinių klasių mokytojas. Ir netvarkingai atrodanti rašysena gali būti tvarkinga geometriniu požiūriu.
Rašysena į 5 tipus suskirstyta išnagrinėjus istorinių asmenybių raštų pavyzdžius. Pirmajai klasei priskirta rašysena rašė ir Chaplinas, ir Einšteinas, ir Linkolnas, antruoju rašysenos tipu rašė Hitleris ir princesė Diana, trečiosios klasės rašyseną turintieji rašo panašiai kaip A. Brazauskas, ketvirtosios – kaip F. Kafka ar Jekaterina II, o penktosios – kaip B. Obama ar P. Picasso. Nagrinėjant rašysenos pavyzdžius, pateiktos tik apibendrintos išvados apie istorines asmenybes.
Nustatoma ir individuali būsena
Matematikas M. Landauskas teigia, kad bendradarbiaujant su psichologais galima būtų vykdyti ir išsamesnius rašysenos tyrimus, ištiriant ir kitokias žmonių kategorijas, asmenines savybes palyginti su matematine rašysenos analize. Pavyzdžiui, kuo žmogus labiau pavargęs, tuo rašysena netvarkingesnė. Matematikas pateikė ir kitų pavyzdžių, kaip galima pritaikyti rašysenos tyrimus: pavyzdžiui, pilantis kuro tolimųjų reisų vairuotojas turėtų pasirašyti, o jei būtų pastebima, jog fraktalinė rašto dimensija padidėjo, palyginus su ankstesniais stabtelėjimais, vairuotojui būtų siūloma nebe keliauti toliau, o sustoti poilsio. Kiek tai utopiška, o kiek realu, parodys laikas.
Pasak mokslininko, matematikos gausu visur, ypač ten, kur reikia tiksliai suskaičiuoti, optimizuoti išlaidas. Matematiniai modeliai gali būti pritaikomi labai plačiai, tik verslo pasaulio atstovai dar per menkai orientuojasi ir tiesiog nepagalvoja, kur ir kaip jiems galėtų padėti profesionalus matematikas.