Atrodytų, kad daugiau žmonių gyvybių nusineša laukiniai plėšrūnai – lokiai, liūtai, rykliai ar krokodilai, tačiau tiesa pasirodė visiškai kita. Iš pirmo žvilgsnio visai nekalti sutvėrimai – gėlavandenės sraigės – nužudo daugiau žmonių nei visi plėšrūnai kartu sudėjus.
Sraigių aukomis kasmet tampa per 10 tūkst. žmonių. Tuo tarpu plėšrūnų nasruose kiekvienais metais žūva ne daugiau nei 2 tūkstančiai. Rykliai bei vilkai atima apie 10-ies žmonių gyvybes, liūtai – maždaug 100, dramblių ar begemotų sutrypti būna apie 600 žmonų, o krokodilai pražudo dar apie tūkstantį šiltųjų kraštų gyventojų.
Tikriausiai kilo klausimas, kaip tokios mažytės ir nekaltai atrodančios sraigės gali nužudyti žmogų? Jos gyvybę atima patekdamos į žmogaus organizmą drauge su geriamu vandeniu. Į žmogaus sistemas patenka užkrėstų gėlavandenių sraigių kiaušinėliai. Jie sukelia mirtiną laigą – sraigių karštinę, dar vadinamą šistosomiaze. Ligai progresuojant, žmogus junta stiprius pilvo skausmus, vemia, šlapinasi krauju, suparalyžiuojamos kojos, pažeidžiami vieni svarbiausių vidaus organų inkstai ir kepenys, liga neretai sukelia nevaisingumą bei kraujo vėžį.
Pavojingus gyvybei simptomus sukelia parazitinės kraujinių siurbikių kirmėlės, kurios tūno sraigių kiaušinėliuose. Kirmėlės įsikuria venose, šlapimo sistemoje ar net sėklidėse, žmogaus žarnyne ir kt. Taigi vienintelė galima prevencinė priemonė – vartoti švarų, neužterštą vandenį.